Priklausomybės vystymasis
Pagal narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą bei priklausomybės nuo jų vystymąsi skiriami šie narkotinių medžiagų vartojimo etapai:

1. Eksperimentinis vartojimas
Aprašomas kaip trumpalaikis, dažniausiai sutinkamas grupinėje veikloje. Jis yra tiriamojo pobūdžio. Šis narkotikų vartojimo būdas dažniausiai priklauso nuo narkotinių medžiagų gavimo galimybių, vartojimo vietos, kompanijos su kuria kartu vartojama, subkultūros ir esamos mados. Šie veiksniai dažnai kinta keisdami ir narkotikų vartojimo įpročius. Eksperimentinis vartojimas yra rizikingas, pvz. dėl žinių apie narkotikų poveikio stokos. Kai kurių tyrimų duomenimis iki 25 proc. klijų ar tirpiklių uostytojų miršta pirmo bandymo metu. Eksperimentinis vartojimas gali pereiti į pramoginį vartojimą arba būti nutrauktas.
2. Pramoginis vartojimas
Tai reguliarus vartojimas. Šiuo atveju pagrindiniu narkotikų vartojimą lemiančiu veiksniu tampa malonumo siekimas. Daug reikšmės turi tai, kad vartotojas dažniausiai mano, jog kontroliuoja narkotikų vartojimo dažnį, suvartojamų narkotikų kiekį. Šio lygio naudojimas gali būti nuo atsitiktinio iki gausaus vartojimo, tačiau paprastai be vartotojo priklausomybės.
3. Priklausomas naudojimas (priklausomybė)
Tai ilgalaikis narkotinių medžiagų vartojimas. Kartu pasireiškia fizinis bei psichinis poreikis vartoti narkotiką. Daugeliu atvejų vartotojas nebekontroliuoja vartojimo. Vartojama bet kuriuo metu, dideliais kiekiais, dažnai. Narkotiko gavimas tampa svarbiau nei jo kokybė. Šioje stadijoje narkotikai dažniau vartojami pavieniui arba nedidelėse grupėse. Tokį narkotinių medžiagų naudojimą dažnai lydi emocinės, psichologinės bei socialinės problemos.
Nelegalių narkotikų vartojimo priežastys
Kalbant apie narkotinių medžiagų naudojimą, reikia paminėti epidemiologinį trikampį. Jame pavaizduota trijų veiksnių, įtakojančių narkotikų naudojimą, vienovė. Tai yra individualūs veiksniai, pasirinktų narkotikų rūšis bei situacija, kurioje narkotikai vartojami.

Šie veiksniai tarpusavyje susiję ir negali būti nagrinėjami atskirai. Jie yra svarbūs aiškinant narkotikų sukeltas pasekmes, bei priežastis, skatinančias jų vartojimas.
Šiuo metu pripažįstama, jog nėra vienos priežasties dėl kurios asmuo pradeda vartoti narkotikus. Piktnaudžiavimo narkotikais priežastys yra daugybinės ir glaudžiai tarpusavyje susijusios. (1 lentelė)
|
Individualūs veiksniai
|
Aplinkos veiksniai
|
Konstituciniai veiksniai
|
- Asmenybė
- Lytis
- Nerimas
- Stresas
- Jėgos panaudojimas
- Amžius
- Intelektas
- Psichinė sveikata
- Gyvenimo įvykiai
- Polinkis į riziką
- Hedonizmas
- Savi-destrukcija
- Žinių troškimas
|
- Socio-ekonominė padėtis
- Skurdas
- Nusikalstamumas
- Šeimos įtaka
- Bendraamžių spaudimas
- Ideologija / religija
- Mokymosi galimybė
- Mokslo problemos
- Pravaikštos
- Narkotikų prieinamumas
- Narkotikų kaina
- Nedarbas/darbo galimybė
- Asmenybės skilimas
- Susvetimėjimas
- Tradicijos
- Teisiniai aktai
- Istoriniai veiksniai
|
|
1 lentelė. Veiksniai , susiję su narkotikų vartojimu bei piktnaudžiavimu
Tai tik kai kurie veiksniai ar detaliau aprašytos teorijos, aiškinančios kodėl pradedama naudoti narkotikus:
Predispozicija
Ši teorija teigia, jog yra nustatyti individualūs genetiniai veiksniai, kurie gali turėti įtakos polinkiui piktnaudžiauti narkotikais. Jie remiasi asmens individualiais biologiniais ir fiziologiniais ypatumais. Tačiau ši ir kitos panašios teorijos neatmeta asmenybinių bei socialinių faktorių įtakos.
Asmenybė / psichologiniai veiksniai
Šiuo atveju kalbama apie į priklausomybę linkusios asmenybės ypatumus. Atliekant įvairias studijas dažnai tyrinėjami ligoninėse, reabilitacijos ar kitose įstaigose esantys narkotikų vartotojai, kuriems stebimos vienokios ar kitokios asmenybinė problemos. Pavyzdžiui, neurotiškumas, priešiškumas, ekstroversija. Tačiau šių tyrimų rezultatai labai prieštaringi. Diskutuojama ar minėti asmenybės sutrikimai yra narkotikų vartojimo priežastis ar vartojimo pasekmė. Kaip bebūtų, tai nepaneigia asmenybės kaip svarbaus veiksnio, kai ji susiejama su aplinkos veiksniais. Beveik visi asmenybės bruožai, kurie apsunkina individo galimybes rasti pasitenkinimą kasdieniniame gyvenime ir paprastą laimę arba pritapti prie savo bendraamžių (taip išprovokuojant nerimą ir įtampą), gali paskatinti vartoti narkotikus, tokiu būdu bandant bent trumpam atitolinti problemas.
Hedonizmas (malonumas)
Galingas stimulas daugeliui pramoginių narkotikų vartotojų yra tai, jog naudojant tam tikrus narkotikus gaunamas malonumo efektas. Svarbu atpažinti šį veiksnį, nes daugelis šios rūšies vartotojų turės priežastį naudoti narkotines medžiagas – jie jausis gerai.
Amžius
Jauni žmonės yra smalsesni ir labiau mėgsta rizikuoti. Ankstyva paauglystė susijusi su eksperimentiniu naudojimu. Dažnai nuo amžiaus priklauso pasirenkamų narkotinių medžiagų rūšis: pvz. tirpikliai labiau paplitę tarp 14 – 16 metų paauglių; “Extazy” – vyresniame nei 16 m. amžiuje. Į tai svarbu atkreipti dėmesį vykdant prevenciją.
Lytis Narkotikus dažniau vartoja vyrai, nei moterys. Tačiau šis skirtumas nyksta didėjant amžiui.
Smalsumas Kai kurie asmenys gali būti smalsesni nei kiti. Tam stiprios įtakos gali turėti ir kiti veiksniai – draugų spaudimas, informacinės priemonės, narkotikų prieinamumas.
Rizika
Atsižvelgiant į daugelį atliktų tyrimų matoma, jog rizika tarp jaunų žmonių yra normalus reiškinys. Tačiau kai kurie asmenys linkę labiau rizikuoti nei kiti. Labai svarbu tai, jog žmonės neįvertina rizikos laipsnio. Elkind’as įvedė sąvoką “Asmeninis melas” (personal fable). Esmė ta, kad paaugliai gali dažnai save laikyti nepažeidžiamais. T.y. daugelis jaunimo mano, jog yra atsparūs nepalankiems padariniams.
Bendraamžių spaudimas
Tai kompleksinė sąvoka. Įvardijama kaip pirminio naudojimo priežastis. Teigiama, jog jauni, žemą savivertę turintys žmonės ir kuriems reikia bendraamžių pripažinimo, yra skatinami ar spaudžiami raginimais savo draugų įsitraukti į narkotikų vartojimą. Toks paskatinimas neretai būna svarbus veiksnys pirminiam ar eksperimentiniam vartojimui, nes žmonėms reikia, kad juos įtikintų, kad toks naudojimas yra patrauklus, saugus, naudingas ir prestižinis.
Prieinamumas
Narkotikų prieinamumas yra svarbus veiksnys naudojimui ar piktnaudžiavimui. Be to, narkotikų prieinamumas gali diktuoti narkotiko naudojimo būdą duotoje aplinkoje ar subkultūroje duotuoju laiku. Kaip bebūtų, faktas, jog narkotikai yra prieinami nepaaiškina, kodėl tik kai kurie žmonės pradeda juos naudoti ar tampa priklausomais.
Socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai (visuomeniniai) veiksniai
Ši teorija teigia, jog uždraustas narkotikų vartojimas yra kaip reakcija į atitolimą nuo socialinės aplinkos bei susvetimėjimą. Kaip alternatyva normaliam bendravimui pasirenkamas narkotikų sukeltas malonumas. Tam turi įtakos ir lavinimo spragos, ekonominiai ir socialiniai nepritekliai, įskaitant bedarbystę, menką darbo perspektyvą, skurdų apsirūpinimą gyvenama vieta ir visuomeninė būklė. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio duomenys patvirtino hipotezę jog narkotikų naudojimas yra atsakas į kraštutinį socialinį nepriteklių. Teisinga būtų teigti ir tai, kad neteisėtas narkotikų naudojimas stebimas visuose socialiniuose sluoksniuose. Taip pat negalima teigti, jog tie, kurie gyvena skurdžiuose rajonuose, yra mažai išsilavinę, neturi pastovaus darbo ar yra visiški bedarbiai, pradės piktnaudžiauti narkotikais. Prastesnė socialinė padėtis gali įtakoti vartojamų narkotikų rūšį. Žemesnio socialinio sluoksnio žmonės dažniau renkasi pigesnius, prastesnės kokybės ir lengviau prieinamus narkotikus.
Menkas išsilavinimas
Tyrimų duomenys rodo, kad tie, kurie dažnai naudoja ar turi problemų su narkotikais, neretai turi išsilavinimo problemų, įskaitant tingėjimą ir žemą išsimokslinimo lygį.
Problemos šeimoje
Narkotikų vartojimo priežastis gali būti ir problemos šeimoje, įskaitant ankstyvą atsiskyrimą nuo vieno ar abiejų tėvų. Taip pat tėvų narkotikų vartojimą. Tačiau ne visi jauni žmonės, turintys problemų šeimoje, pradeda vartoti narkotikus. Tuo tarpu, asmenys iš tvirtų, padorių šeimų, gali įsitraukti į narkotikų liūną.
Savarankiškas gydymasis
Kai kurie gali naudoti narkotikus, nes tokiu būdu jie patenkina specifinius savo poreikius. Pavyzdžiui narkotinės medžiagos gali palengvinti nemalonius pojūčius ar išgyvenimus. Kartais tokiais atvejais narkotikų vartojimas yra vadinamas savarankišku gydymusi.
Funkcinis naudojimas
Pastebima, jog kai kurie narkotikai naudojami dėl funkcinių priežasčių: pvz. amfetaminą naudoja žmonės, kurie nori ilgą laiką išlikti budrūs ar tie, kurie nori sumažinti svorį.
Asmeninės priežastys
Jaunimas įvardina šias priežastis: • bėgimas nuo realybės; • atsipalaidavimas; • nes jiems tai patinka; • nes tai jaudina ir kt.
Norėdami pademonstruoti kaip tarpusavyje susiję psichosocialiniai ir aplinkos faktoriai, Tones ir Tilford tai išdėstė schematiškai:

Veiksniai, koreliuojantys su narkotikų vartojimu
1970 metais pradėti narkotikus vartojančiųjų tyrimai , kurių metu buvo nustatyti veiksniai, koreliuojantys su narkotikų vartojimu. Veiksniai, kurių buvimas teigiamai koreliuoja su narkotikų vartojimu:
-
Žinios apie narkotikus;
-
Asmeninis nusiteikimas vartoti;
-
Impulsyvus elgesys;
-
Dažnas streso poveikis;
-
Monotoniškumas;
-
Anti-socialinės tendencijos;
-
Skepticizmas dėl mokykloje vykdomo švietimo narkotikų prevencijos tema, prevencijos priemonių;
-
Tėvų dėmesio stoka.
Veiksniai, kurių buvimas neigiamai koreliuoja su narkotikų vartojimu:
Koreliacija nebūtinai nurodo priežastis pvz: pravaikštos yra susijusios su draudžiamu narkotikų vartojimu , bet pravaikštos nebūtinai yra draudžiamų narkotikų vartojimo priežastis.
Pažintis su žmogaus smegenimis
Kalbant apie priklausomybes, pradžioje reikėtų susipažinti su žmogaus nervų sistemos pagrindinėmis dalimis bei jų paskirtimi. Centrinė nervų sistema susideda iš galvos bei nugaros smegenų (1 pav.). Galvos smegenis, kaip funkcinį vienetą sudaro bilijonai nervų ląstelių (neuronų), kurie sąveikauja vienas su kitu elektrinių bei cheminių signalų pagalba.
 1pav.
Tam tikros galvos smegenų dalys atsakingos už specifines funkcijas (2 pav.). Pavyzdžiu galėtų būti galvos smegenų žievėje išskiriamos jutimo (oranžinė), motorinę (mėlyna) zonos bei regėjimo žievės zona ( geltona). Rožine spalva pažymėtos smegenėles yra atsakingos už judesių koordinaciją. Amonio ragas (žalia) atsakingą už atmintį. Nervinės ląstelės arba kitaip neuronai jungia vieną sritį su nerviniais laidais, kad galėtų perduoti ir integruoti informaciją. Atstumai tarp sričių, kurias jungia neuronai, gali būti ilgi ir trumpi. Pavyzdžiui pasitenkinimo kelias (raudona) bei skausmo kelias (violetinė).
 2pav.
Skausmo jutimo bei atsako į jį kelias (3 pav.) yra ilgo neuronų laido pavyzdys. Tai laidas, kuriuo neuronai sudaro ryšius galvos ir nugaros smegenyse. Pavyzdžiui žmogui prisispaudus sau durimis pirštą, piršto gale esanti nervo galūnė (receptorius) pajaučia sužeidimą ir siunčia impulsus juntamuoju nervu išilgai nugaros smegenų (violetinis laidas). Į galvos smegenis einantys neuronai sudaro jungtis (sinapses) su smegenyse išsidėsčiusiais neuronais. Neuronai, kurie keliauja nugaros smegenimis į viršų, sudaro jungtis su gumburo, kuris yra vidurinėse smegenyse, neuronais (raudona sritis). Gumburas susistemina šią informaciją ir siunčia ją į juntamąją žievę (mėlyna), kuri interpretuoja tokią informaciją, kaip skausmą ir nurodo netoliese esančiai motorinei žievei (oranžinė) siųsti informaciją atgal į gumburą (žalias laidas). Tada gumburas susistemina ateinančią informaciją ir siunčia signalus žemyn į nugaros smegenis, kurios, siusdamos informaciją neuronais, nurodo piršte ir kitose kūno dalyse esantiems neuronams sureaguoti į skausmą (pvz., atitraukti pirštą ir sušukti “oi”).
 3pav.
Kaip jau minėta nerviniai laidai yra sudaryti iš neuronų. 4-ame piešinyje pavaizduoti tikri gumburo neuronai. Jie buvo nudažyti fluorescuojančiais dažais ir apžiūrėti per mikroskopą. Anatomiškai neuroną sudaro kūnas (soma), trumposios ataugos- dendritai ir ilgosios ataugos-aksonai . Aksono gale yra terminalė, kuri sudaro jungtį su kitu neuronu. [Pastaba: aksonas, kad būtų aiškiau, buvo sutrumpintas, tačiau iš tikrųjų šių neuronų aksonai keliauja į smegenų žievę.]
 4pav.
Normaliai elektrinis impulsas keliauja aksonu žemyn link terminalės (5 pav.). Terminalė jungiasi su kaimyniniu neuronu ir čia perduodama elektrinė bei cheminė informacija. Jungties sritis vadinama sinapse. Dažniausiai sinapsė būna tarp terminalės ir dendrito. Tačiau egzistuoja ir kiti sinapsių tipai, pavyzdžiui, gali būti sinapsė tarp terminalės ir kūno ar aksono.
 5pav.
Elektrinis impulsas pasiekęs terminalę sužadina neuromediatoriaus (tokio kaip dopaminas) pripildytas pūsleles, kurios pajuda link terminalės membranos. Kai pūslelės susiliečia su šia membrana, išsilieja jų turinys (šiuo atveju dopaminas). Kai tik dopaminas atsiranda sinapsinio plyšio viduje, jis gali susijungti su specifiniais baltymais, vadinamais dopamino receptoriais (žr. 6 pav.), esančiais ant kaimyninių neuronų membranų. Detaliau tai pavaizduota sekančioje skaidruolėje.
 6pav.
Dopaminas sintetinamas nervų terminalėse ir saugojamas pūslelėse. Kaip jau minėta pūslelėms susiliejus su membrana išsilieja dopaminas. Tada dopamino molekulės susijungia su dopamino receptoriais (žr. 7 pav.). Perdavęs dirginimą posinaptinei membranai dopaminas atsijungia nuo receptoriaus ir terminalėje esančių siurblių (pagal savo struktūrą taip pat baltymų) pagalba iš sinaptinio plyšio supumpuojami atgal į terminalę. Šis procesas yra svarbus, nes jis bet kuriuo metu užtikrina, kad sinaptiniame plyšyje nepasiliks per daug dopamino. Žmogaus smegenyse gaminasi ir natūralios malonumo jausmą sukeliančios medžiagos-endorfinai. Išsiskyrę į sinaptinį plyšį endorfinai jungiasi su opijatų receptoriais, kurie yra išsidėstę ant postsinaptinės ląstelės. Endorfinai dažniau yra suardomi sinapsėje esančių fermentų, nei grąžinami siurbliais.
 7 pav.
Žalingas įprotis ir priklausomybė
Žmogus, kaip ir kiti organizmai, yra linkęs kartoti elgesį, už kurį atlyginama; malonius pojūčius lydi pozityvus pastiprinimas-pasitenkinimas arba malonumas, todėl šis elgesys yra kartojamas. Yra natūralūs bei dirbtiniai , tokie kaip narkotikai, pasitenkinimo šaltiniai. Tokie natūralūs dirgikliai, kaip maistas, vanduo, seksas ir auklėjimas, leidžia organizmui pajusti malonumą kai valgai, geri, susilauki palikuonių, esi auklėjamas. Tokie malonūs pojūčiai pastiprina elgesį ir jis yra kartojamas. Kiekvienas iš šių veiksmų yra reikalingas rūšies išlikimui. Pasitenkinimo takas buvo atrastas gyvūnų, tokių kaip žiurkės, pagalba. Žiurkės buvo mokomos spausti svertą kuris paleisdavo švelnų elektrinį impulsą į tam tikras galvos smegenų dalis. Elektrodą įvedus į „nucleus accumbens”, žiurkė spaudžia svertą, kad gautų mažą elektrinį impulsą, nes tada jaučia malonumą. Šis pasitenkinimo jausmas dar vadinamas teigiamu pastiprinimu. Elektrodus įvedus į šalia esančias sritis, žiurkė nespaus sverto, kad gautų elektrinį impulsą, nes dirginant neuronus, esančius šalia srities, kuri nesijungia su “nucleus accumbens”, pasitenkinimo laidas nebus aktyvuojamas. Šiais eksperimentais buvo nustatyta neuromediatoriaus dopamino reikšmė, nes mokslininkai gali išmatuoti dopamino, išskirto žiurkėms patyrus pasitenkinimą, daugėjimą. Ir, jei sutrikdysime dopamino išsiskyrimą (vaistais ar suardžius neuronų laidą), žiurkė elektrinio sverto nespaus. Taigi, žiurkės padėjo mokslininkams įvertinti galvos smegenų sričių veiką bei neuromediatorių vaidmenį pasitenkinimo sukėlime. Kai jau išsiaiškinome pasitenkinimo sąvoką, galime apibrėžti ir priklausomybę. Priklausomybė tai tokia būklė, kai organizmas įsitraukia į priverstinį elgesį, net kai susiduriama su negatyviais padariniais. Šis elgesys, kaip ką tik aptarėme, yra sustiprinamas arba lydimas malonumo. Pagrindinė priklausomybės savybė, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo kontrolės sumažėjimas. Mokslininkai labai daug sužinojo apie biocheminį, ląstelinį ir molekulinį priklausomybės pagrindą ir tapo aišku, kad priklausomybė yra galvos smegenų liga. Heroinas yra priklausomybę sukeliantis narkotikas, nors ir ne visi vartotojai tampa priklausomais. Priklausomybės išsivystymui svarbūs ir kiti faktoriai, tokie kaip aplinka ir vartotojo asmenybė. Heroinas sukelia euforiją ar malonius jausmus ir gali būti teigiamu pastiprintoju, galvos smegenyse sąveikaujančiu su pasitenkinimo sritimi. Kai asmuo susileidžia heroino (ar morfino), narkotikas kraujo srove greitai nunešamas į galvos smegenis. Iš tikrųjų taip pat greitai heroinas gali pasiekti galvos smegenis, jei jis yra rūkomas. Kad išvengti problemų su adatomis, vartojamas ir uostomasis heroinas. Šiuo atveju heroinas taip greit galvos smegenų nepasiekia, bet efektas išlieka ilgiau. Smegenyse fermentai heroiną paverčia morfinu, kuris tam tikrose galvos smegenų srityse susijungia su opiatų receptoriais. Sritys, kur opijatai prisijungia, pažymėtos žaliais taškais (1 pav.). Paryškinta dalis smegenų žievės, “nucleus accumbens”, gumburas, smegenų kamienas ir nugaros smegenys. Morfinas susijungia su opiatų receptoriais, kurie yra išsidėstę pasitenkinimo laido srityse. Morfinas taip pat veikia skausmo laidą apimančią sritį (įskaitant gumburą, smegenų kamieną ir nugaros smegenis). Dėl morfino poveikio į skausmo takus įvyksta nuskausminimas.
.jpg) 1 pav.
.jpg) 2 pav.
2 pav. matote padidintą “nucleus accumbens” sinapsės vaizdą. Opijatų veikloje dalyvauja trys neuronų tipai; vienas iš jų išskiria dopaminą (kairėje), kaimyninė terminalė, turinti neuromediatorių (pvz. GABA - gama amino sviesto rūgštis) (dešinėje), ir dopamino receptorius turinti postsinaptinė membrana (rožinė). Opijatai susijungia su ant kaimyninių terminalių esančiais opiatų receptoriais (geltona) ir jos siunčia dopamino turinčiai terminalei „įsakymą“, kad išskirtų daugiau dopamino. Pagal vieną iš teorijų, šis opijatų receptorių aktyvavimas mažina GABA, kuris paprastai mažina dopamino išsiskyrimą, – taigi dopamino išsiskyrimas didėja). Buvo atlikti bandymai su žiurkėmis. 3 pav. pavaizduota eksperimento schema. Žiurkė gali stimuliuoti save su mažu elektriniu svertu. Sverto paspaudimu ji gali pati sau susileisti heroino tiesiai į pasitenkinimo taką. Nedidelė adata, per kurią patenka heroinas, įvesta į “nucleus accumbens”. Kad gautų daugiau heroino, žiurkė spaudžia svertą, nes narkotikas sukelia jai gerą pojūtį. Šiuo atveju heroinas yra kaip malonumą suteikiantis teigiamas pastiprinimas. Jei adatą įvesime šalia “nucleus accumbens”, žiurkė heroino sau nebesileis.
.jpg) 3 pav.
Po kurio laiko narkotikus pavartojus pakartotinai, gali išsivystyti tolerancija. Tolerancija atsiranda, kai žmogus nebereaguoja į narkotikus taip, kaip reagavo pačioje pradžioje. Užfiksuojamas dar vienas įprotis, kad pasiekti pradinį rezultatą, imama didesnė narkotiko dozė. Taigi, pavyzdžiui, heroino ar morfino atveju, tolerancija vystosi greičiau už nuskausminantį narkotiko poveikį. [Tolerancijos vystymasis nėra priklausomybė, nors dauguma narkotikų, kurie sukelia toleranciją, gali sukelti ir priklausomybę.] Yra keli skirtingi tolerancijos narkotikams išsivystymo mechanizmai, bet heroino ar morfino atveju, tolerancija vystosi ląsteliniame lygmenyje. Pavyzdžiui, kai morfinas suriša opiatų receptorius, pradedami slopinti fermentai (adenilatciklazė), tai sutelkia įvairias ląstelės chemines medžiagas, kad palaikytų impulsų atakas. Po pakartotino opiatų receptorių sužadinimo morfinu fermentai prisitaiko, todėl morfinas nebegali ilgam sužadinti ląstelės. Tokiu būdu sumažėja pradinės morfino ar heroino dozės sukeltas efektas. Tolerancijos nuskausminančiam morfino poveikiui vystymasis apima specifines galvos smegenų dalis, skirtingas nei pasitenkinimo takas. 4 pav. pavaizduotos dvi sritys, gumburas bei nugaros smegenys (žalia spalva). Abi šios sritys yra svarbios siunčiant informaciją apie skausmą bei yra atsakingos už nuskausminantį morfino poveikį.
.jpg) 4 pav.
Pakartotinai vartojant heroiną išsivysto ir priklausomybė. Priklausomybė vystosi, kai neuronai prisitaiko prie pastovaus narkotikų buvimo ir normaliai funkcionuoja tik jiems esant. Kai organizme narkotiko nebelieka, vyksta įvairios fiziologinės reakcijos. Jos gali būti silpnos (pvz., nuo kofeino), ar net grėsmingos gyvybei (pvz., nuo alkoholio). Tai žinoma kaip abstinencijos sindromas. Heroino atveju abstinencija gali būti labai sunki ir piktnaudžiaujantis narkotikais juos vartos vėl, kad panaikintų abstinencijos sindromą. Priklausomybės morfinui išsivystymas apima specifines galvos smegenų dalis, skirtingas nei pasitenkinimo takas (5 pav.). Šiuo atveju svarbūs yra gumburas ir smegenų kamienas (žalia spalva). Dauguma abstinencijos nuo heroino ar morfino simptomų pasireiškia, kai gumbure ir smegenų kamiene esantiems opiatų receptoriams pradeda stigti morfino.
.jpg) 5 pav.
Kaip jau buvo minėta už žalingo įpročio bei priklausomybės atsiradimą heroinui bei kitiems opijatams yra atsakingos skirtingos galvos smegenų dalys (6 pav.). Žalingam įpročiui nuo morfino susiformuoti yra svarbus pasitenkinimo takas, o priklausomybės atsiradimą sąlygoja gumburas ir smegenų kamienas. Galima būti priklausomu nuo morfino, bet neturėti žalingo įpročio jį vartoti. (Taigi, jei kas turi žalingą įprotį, tai labai tikėtina, kad jis yra ir priklausomas.) Ypač tai teisinga žmonėms, kurie ilgai gydomi nuo skausmo morfinu, pavyzdžiui, esant paskutinei vėžio stadijai. Jie gali būti priklausomi – jei nustoja vartoti vaistus, kenčia nuo abstinencijos sindromo. Bet jie nėra kompulsiniai morfino vartotojai bei jie neturi žalingo įpročio. Pagaliau mažai tikėtina, kad žmonėms, kurie ligoninėje po operacijos skausmo kontrolei yra gydomi morfinu, išsivystys žalingas įprotis, nors jie gali jausti skausmo bei slopinimo efektus lydinčią euforiją.
.jpg) 6 pav.
NARKOTINÄ–S MEDŽIAGOS
Šis skyrius sudarytas kaip žinynas – pateikiantis informaciją apie konkrečias medžiagas ir jų vartojimą. Jis turėtų būti naudingas specialistams, dirbantiems su vaistų vartotojais ir norintiems daugiau žinoti ne tik apie gydomąjį vaistų vartojimą. Taip pat ir kitiems specialistams, norintiems pagilinti žinias apie priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą. Yra išskiriami septyni narkotinių medžiagų pogrupiai:
- barbitūratai, - benzodiazepinai, - haliucinogenai, - opijatai, - stimuliatoriai, - lakios medžiagos, - įvairiarūšės medžiagos.
Šiame skyriuje išvardinti pagrindiniai kiekvieno pogrupio vaistai bei pateikta informacija atsižvelgiant į jų veikimą, sukeliamą priklausomybę bei pavojus. Jei priklausomybė yra pažymėta “taip”, tai vartotojui reiškia pavojų tapti priklausomu. Detaliau informuojama apie tuos vaistus, kurių vartojimas dažniausiai yra uždraustas (neteisėtas). ÄŒia informuojama, kaip vaistai gali būti vartojami neteisėtai. Tačiau tai ne būtinai nurodo kad toks vartojimas yra šiuo metu paplitęs Lietuvoje. Skyriuje pateikiam šiuo metu žinoma informacija. Tačiau reikia priminti, kad naujausi tyrimai vaistų srityje reiškia, kad informacija apie vaistų veikimą yra nuolatos papildoma naujausiomis žiniomis.
BARBITŪRATAI
Barbitūratai skiriami pacientams, esant ryškiems miego sutrikimams ir epilepsijos profilaktikai. Jų vartojimą nemigai didžiąja dalimi pakeitė benzodiazepinai (mažieji trankviliantai), tačiau nedidelei daliai vyresnio amžiaus žmonių barbitūratai dar yra skiriami.
Narkotikų vartojimas: Barbitūratai gali būti nuryjami, bet dažniausiai narkomanai juos ištirpina vandenyje ir įsišvirkščia.
Vaisto veikimas: Barbitūratai yra raminamasis vaistas arba “slopintojai”. Jie veikia visą nervų sistemą, sukeldami bendrą slopinimą. Suretėja kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnis, o taip pat sumažėja nerimo lygis. Taip pat atsiranda tam tikras mąstymo procesų ir atminties sutrikimas. Didesnės vaistų dozės sukelia fizinės koordinacijos netekimą, ir žmogus atrodo kaip “girtas” ar kartais net ir agresyvus.
Priklausomybė: Pripratimas prie vaistų ir priklausomybė vystosi labai greitai vis didėjant vartojamo vaisto dozei. Abstinencijos simptomai pasireiškia per 24 valandas po paskutinės suvartotos vaisto dozės ir maksimaliai pasireiškia antrą dieną. Po to pradeda palengva silpnėti ir išnyksta per septynias-dešimt dienų. Simptomai: neramumas, nerimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, tremoras ir nemiga. Narkomanams gali išsivystyti kliedesys ar net širdies smūgis.
Ilgalaikis vartojimas: Ilgalaikis barbitūratų vartojimas gali sukelti lėtinį apsvaigimą, agresyvų elgesį, atminties susilpnėjimą, nuovokumo ir koordinacijos sutrikimus, nemigą.
Perdozavimo pavojus: Nors pripratimas prie barbitūratų vystosi greitai, skirtumas tarp saugios (narkomanams) ir mirtinos dozės yra labai nežymus ir todėl atsitiktinis perdozavimas šiais vaistais pasitaiko gana dažnai. Didelės dozės gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, komą ar galiausiai mirtį. Narkomanams yra didelė hipotermijos rizika, kadangi raminamojo poveikio metu organizmas blogai išlaiko šilumą.
Pavojus nėštumo metu: Didelės kai kurių barbitūratų dozės nėštumo metu yra susijusios su apsigimimais. Nepaisant to, labai svarbu, kad vaistai nebūtų nutraukiami staiga, kadangi tuomet gali iškilti širdies smūgio pavojus. Galima detoksikacija per aštuonias dienas.
BENZODIAZEPINAI
Yra skiriamos dvi benzodiazepinų grupės – “raminantys”, kurie skiriami esant nerimui ir lengvai depresijai bei “migdantys”, kurie skiriami nemigos gydymui (ryškus miego sutrikimas).
Narkotikų vartojimas: Benzodiazepinai dažniausiai yra nuryjami, bet narkomanai gali sutrintas tabletes ištirpinti vandenyje ar iš kapsulių išsitraukę žele šiuos vaistus įsišvirkšti. Dozės įvairuoja, tačiau aprašoma, kad kasdieninės dozės 20 kartų viršija įprastas terapines dozes. Benzodiazepinai dažnai yra maišomi su kitais vaistais.
Vaisto veikimas: Benzodiazepinai yra raminamieji vaistai arba “slopintojai”. Jie veikia tas galvos smegenų dalis, kurios yra susijusios su nerimu, įtampos mažinimu ir mieguistumu. Net ir nedidelės benzodiazepinų dozės gali paveikti protinį ir fizinį aktyvumą, tačiau silpniau nei alkoholis. Didesnės vaistų dozės sukelia fizinės koordinacijos netekimą, ir žmogus savo elgesiu atrodo kaip “girtas” ar kartais net ir agresyvus. Stebėtina, kad maišant benzodiazepinus su kitais “slopintojais”, kaip barbitūratais, alkoholiu ar opijatais, gaunamas stimuliuojantis efektas.
Priklausomybė: Prie mažų, neviršijančių terapinių, dozių nepriprantama net juos vartojant ilgą laiką, tik aprašomi pripratimo prie vaisto atvejai dozei nežymiai padidėjus. Tačiau narkomanai, vartojantys didelius vaistų kiekius, greitai pripranta prie raminamojo veikimo (bet ne prie nusiraminančio poveikio) ir dozes didina. Pripratimas prie vaistų gali išsivystyti greitai, nes kai kuriems žmonėms abstinencijos požymiai išryškėja net po keturių savaičių, vartojant terapines (mažas) dozes. Žmonės patiria įvairaus intensyvumo simptomus. Ilgą laiką vartojantiems asmenims bei narkomanams dažnai išsivysto panikos priepuoliai, nerealūs jausmai, suvokimų iškraipymas, prakaitavimas, neramumas ir tremoras. Staigi benzodiazepinų abstinencija yra pavojinga , nes gali įvykti širdies smūgis. Todėl vaisto nutraukimas turi būti laipsniškas ir vykti medikų priežiūroje. Abstinencija nuo benzodiazepinų gali būti varginanti, nes simptomai gali tęstis keletą mėnesių.
Ilgalaikis vartojimas: Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali pasireikšti protiniu sumišimu, atminties praradimu, depresija, agresyviu elgesiu ir fizinės koordinacijos netekimu. Vaisto injekcijos nešvariomis ar naudotomis adatomis gali sukelti rimtas infekcines ligas, tokias kaip hepatitas B, kraujo užkrėtimas ir ŽIV infekcija. Švirkštimui naudojant sutrintas ir vandenyje ištirpintas tabletes arba žele (iš žalių kapsulių) gali sukelti rimtus kraujotakos sutrikimus, kartais besibaigiančiais galūnių amputacija..
Perdozavimo pavojus: Mirtis perdozavus šios grupės vaistus pasitaiko retai, nes reikia didelių dozių, tačiau pavojus padidėja benzodiazepinus maišant su kitais “slopinantojais”, tokiais kaip opijatai, barbitūratai ar alkoholis.
Pavojus nėštumo metu: Motinoms, kurios vartoja benzodiazepinus nėštumo metu, gimę vaikai gali turėti abstinencijos simptomus: tremorą, irzlumą, padidėjusį aktyvumą ir labai išreikštą norą žįsti. Atpratinama nuo benzodiazepinų turi būti laipsniškai, ilgiau nei keletą savaičių.
HALIUCINOGENAI
Šitoje dalyje aptarsime LSD ir kitus sintetinius haliucinogenus, haliucinogeninius grybus ir kanapes. Haliucinogeniniai amfetaminai yra įtraukti į stimuliatorių sąrašą, nors jie turi ir haliucinogeninių ir stimuliacinių savybių.
Vartojimo būdas: Kanapės yra nelegalus dažniausiai naudojamas narkotikas. Jis paprasta vartojamas pramogų metu. Panašiai ir LSD. Haliucinogeniniai grybai auga ir Lietuvoje, tačiau nėra labai paplitę.
Vaistų poveikis: Iškreiptas ir dažniausiai sustiprėjęs sensorinių jutimų vertinimas. Geras savęs vertinimas, pasireiškia klaidingos asociacijos ir nuotaikų pakilimai.
Priklausomybė: Minimali fizinės priklausomybės rizika. Visa rizika susijusi su psichine priklausomybe.
Ilgalaikis vartojimas: Išskyrus kanapių rūkymą, nėra žinoma fizinio pavojaus dėl ilgalaikio vartojimo . Nepalankios psichologinės reakcijos galimos su LSD, PCP ir haliucinogeniniais grybais. Kai kuriais atvejais jos gali būti sunkios ir ilgai besitęsiančios.
Perdozavimas: Perdozavimo rizika nedidelė.
Preparatas Amanita Muscaria ( Fly agaric )
Poveikis Haliucinogeninis
Preparato forma Raudonas grybas, apie 10 – 12 cm aukščio, su baltom dėmėm. Psichoaktyvios medžiagos yra muskarinas, atropinas ir bufoteninas. Terapinis naudojimas Nėra Vartojimo būdas Dažniausiai verdami ir valgomi arba nuvirinami vandenyje, padaroma „arbata“. Grybai gali būti džiovinami.
Priklausomybė Ne
Nutraukimas Efektas apima prakaitavimą, pykinimą, sulėtėja širdies veikla, haliucinacijos prasideda per 30 – 40 minučių, dažniausiai trunka nuo keturių iki aštuonių valandų. Buvo pastebėti agresyvios nuotaikos pokyčiai.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Mažai žinoma.
Perdozavimas Fly agaric grybai yra labai toksiški. Dažniausia mirties priežastis yra širdies nepakankamumas.
Preparatas Psilocybe Semilanceata ( Liberty Cap )
Poveikis Haliucinogeninis
Preparato forma Šviesiai rudas šešių-aštuonių centimetrų aukščio grybas, turintis psilocibino.
Terapinis naudojimas Nėra
Vartojimo būdas Dažniausiai verdami ir valgomi arba nuvirinami vandenyje, padaroma „arbata“. Grybai gali būti džiovinami.
Priklausomybė Ne
Nutraukimas Efektas, sukeliantis euforiją ir haliucinacijas prasideda per 20 – 40 minučių ir dažniausiai trunka keturias-aštuonias valandas.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Psilocibinas gali pabloginti kognityvines funkcijas ir pabloginti dėmesio testų rezultatus.
Perdozavimas Liberty Cap nėra labai toksiškas ir perdozavimo rizika yra maža. Nebent būtų suvartota iki 20 ir daugiau grybų.
Preparatas Kanapės ( Tetra – hidrokanibolis )
Poveikis Haliucinogeninis
Preparato forma Kanapės / hašišas – dažniausiai vartojama forma yra maži rudos spalvos gabalėliai. Marihuana / kanapių žolė – džiovinti ir susmulkinti kanapių stiebai arba lapai. Kanapių aliejus – stipresnis preparatas, rudai juodos spalvos tirštas aliejus.
Terapinis naudojimas Nėra
Vartojimo būdas Rūkomos arba valgomos
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Jei rūkoma, efektas gali trukti iki trijų valandų. Jei valgoma, narkotikas absorbuojamas daug lėčiau ir efektas gali trukti iki 24 valandų. Nepastebėta jokių vaisto nutraukimo fizinių simptomų, tačiau vartotojai, kurie vartoja didelėm dozėm, nutraukus gali patirti nerimą ir depresiją.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Kvėpavimo problemos susiję su rūkymu. Kartais vartojant didelėm dozėm, pasireiškia psichologiniai sutrikimai.
Perdozavimas Sunkiai tikėtinas, nors vėmimas yra įprastas vartojant narkotiką pirmą kartą
Preparatas Ketaminas
Poveikis Anestetikas, turintis analgezinių (mažinančių skausmą) ir haliucinogeninių savybių.
Preparato forma Skaidrus skystis, balti milteliai
Terapinis naudojimas Vartojamas kaip anestetikas, dažniausiai ekstrinėje chirurgijoje.
Vartojimo būdas Geriamas, uostomas, rūkomas arba injekcijomis.
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Priklausomai nuo vartojimo būdo, ketaminas ima veikti 30sekundžių – 20 minučių laikotarpyje. Poveikis panašus į kokaino – staigus raumenų koordinacijos sutrikimas, panašus į LSD – haliucinacijos, trunkančios 1-3 valandas (“seniems” vartotojams jos trunka daug trumpiau). Fiziologinių abstinencijos simptomų nėra, tačiau sukelia stiprią psichologinę priklausomybę.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Informacijos apie ilgalaikį ketamino vartojimą nėra daug. Pasitaiko į LSD panašių atminties narkotikui sugrįžimų (“flashback”), apetito praradimas, svorio kritimas. Gali prisidėti prie psichiatrinių problemų atsiradimo, jei vartojama dideliais kiekiais ir dažnai.
Perdozavimas Yra buvę keletas mirties atvejų. Ketaminas, kaip ir kiekvienas anestetikas kelia užspringimo vėmalais pavojų, jei jo dozė pakankamai didelė, kad sukeltų anesteziją.
Preparatas LSD (lizergininės rūgšties dietilamidas)
Poveikis Haliucinogenas
Preparato forma Nedideli popierėliai su piešinėliais, tabletės, kapsulės arba milteliai
Terapinis naudojimas Buvo bandytas naudoti psichinių ligonių gydymui, tačiau nepasiteisino. Šiuo metu laikomas kariuomenių arsenaluose kaip cheminis-psichotropinis ginklas.
Vartojimo būdas Popierėlis dedamas ant liežuvio, arba medžiaga maišoma su kitomis tabletėse, kapsulėse ir kt.
Priklausomybė Fizinės priklausomybės įrodymų nėra
Nutraukimas Poveikis prasideda po 1-12 val. po pavartojimo ir trunka 2-12 valandų, priklausomai nuo stiprumo. Tolerancija išsivysto per 3-4 dienas, ir toliau tos pačios dozės tampa neefektyvios. Jokių fiziologinių ar psichologinių abstinencijos požymių nežinoma.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Ilgalaikis vartojimas gali pasireikšti atminties iššokimais “flashback’ais”- pakartotinas LSD veikimas net ir nevartojant šio narkotiko. Daug ir dažnai vartojant- laikini psichologiniai sutrikimai.
Perdozavimas Žinomas tik vienas mirties nuo LSD atvejis visame pasaulyje, tačiau pasitaiko savižudybių ir mirčių autoįvykiuose.
Pastaba Jei vartojantis LSD patiria “blogą kelionę”, jam padėti galima iki minimumo sumažinant išorinę stimuliaciją: silpna šviesa, kuo mažiau triukšmo. Vartotojai, kurių šeimose yra buvę psichikos susirgimų rizikuoja iššaukti ilgalaikių psichologinių problemų atsiradimą
OPIJATAI
Opijatus galima suskirstyti į 2 grupes: natūralius, kaip heroinas ar morfinas kurie gaunami iš aguonos ir sintetinius, kaip metadonas ir dipipanonas.
Vartojimas gatvėje: Opijatai gali būti rūkomi, uostomi, inhaliuojami arba injekuojami, priklausomai nuo paruošimo ir paties narkotiko rūšies.
Poveikis: Jie vartojami dėl savo analgezinių savybių. Sumažina kvėpavimo dažnį ir širdies susitraukimų dažnį, alkį ir įtampą. Šis poveikis kartu su padidėjusiu kraujo pritekėjimu į odą suteikia malonų šilumos pojūtį, kartais euforišką. Pirmą kartą vartojantys gali vemti, bet pakartotinai vartojant vėmimas nebesikartoja. Mažomis dozėmis opijatai nedaro poveikio koordinacijai ir budrumui. Bet pavartojus dideles dozes, jie sukelia stuporą (sąstingį).
Priklausomybė: Tolerancija opijatams išsivysto labai greitai ir po keleto savaičių dozes reikia didinti, kad pasiekti tą patį efektą. Priklausomybė išsivysto, pavartojus opijatus keletą mėnesių reguliariai atsiranda fiziologinės priklausomybės simptomai. Priklausomybės išsivystymo greitis ir abstinencijos simptomų įvairovė priklauso nuo vartojamo narkotiko kiekio, vartojimo būdo ir tam tikra dalimi nuo vartotojo lūkesčių.
Abstinencijos simptomai: Pasireiškia praėjus 8-48 val. po paskutinės dozės, pasiekia maksimumą po 3-5 dienų ir nyksta po 5-14 dienų. Opijatų abstinencija gali būti nemaloni. Simptomai panašūs į priepuolio ar gripo: prakaitavimas, skrandžio spazmai, raumenų skausmas, sloga ir diarėja. Daugelis simptomų greitai išnyksta, tačiau nemiga ir silpnumo pojūtis gali tęstis keletą mėnesių.
Ilgalaikis vartojimas: Ilgalaikio opijatų vartojimo fiziologinis poveikis pats savaime nėra rimtas. Pašalinis poveikis dažniausiai būna vidurių užkietėjimas, nereguliarus menstruacijų ciklas moterims ir svorio kritimas. Tačiau nesterilių priemonių vartojimas ir nešvaraus heroino, smulkintų tablečių ar kapsulių turinio vartojimas gali sukelti daug rimtesnes problemas – abscesus, venų kolapsą, galūnių praradimą, B ir C hepatitą, AIDS.
Perdozavimo rizika: Mirtys dėl opijatų perdozavimo yra reliatyviai retos, tačiau intraveninis vartojimas yra pavojingas. Rizika padidėja abstinencijos periodu ir po jo kai neteisingai pasirenkamos dozės arba kai opijatai yra maišomi su kitais narkotikais, pvz. kokainu, barbitūratais ar alkoholiu.
Rizika nėštumo metu: Daugelis moterų, vartojančių opijatus neturi menstruacinio ciklo, bet jis atsinaujina, kai tik jos nustoja vartoti arba sumažina dozę. Daugelis jų būtent ir pastoja tuo metu. Nėra įrodymų, kad opijatai sukelia vaisiaus defektus, tačiau jie gali padidinti persileidimo ar negyvagimio riziką. Visgi opijatų vartojimo staigus nutraukimas irgi didina persileidimo ar priešlaikinio gimdymo pavojų. Rekomenduojama jų vartojimą mažinti palaipsniui, per 12 savaičių. Kūdikiams, kurių motinos vartojo opijatus nėštumo metu, 3-jų dienų po gimimo laikotarpyje pasireiškia abstinencijos simptomai (gali būti ir ilgiau, jei motina vartojo metadoną). Simptomai: didelis neramumas, šaižus riksmas, nemiga, pastovus žindimas, diarėja, žiovulys ir čiaudulys. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti traukuliai, kurie gali būti mirtini.
Preparatas Diamorfinas (heroinas)
Poveikis Nuskausminantis ir depresantas
Preparato forma Balti/rudi milteliai, paprastai turintys 5-30 procentų gryno heroino. Dažnai maišomas kitais narkotikais ar kitomis priemaišomis. Diamorphine BP- skaidrus skystis ampulėse. Būna 10mg tabletėmis ir 5, 10, 30, 100, 500mg šalti džiovinti milteliai ampulėmis.
Terapinis naudojimas Sumažinti skausmus
Vartojimo būdas Rūkomas, uostomas, “drakono medžioklė”- įkaitinto heroino dūmų inhaliavimas, injekuojamas. Heroino efektas mažas, jei jis vartojamas peroraliai.
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Heroino poveikis išlieka 2-3 valandas, abstinencijos simptomai pasireiškia praėjus 8-24 valandoms po paskutinės dozės. Simptomai panašūs į gripo, kartu su diarėja. Jie stipriausi apie 3- ią dieną ir nyksta apie 5-10 dieną. Nemiga gali tęstis keletą mėnesių.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės: Vidurių užkietėjimas; Kvėpavimo sutrikimai; Nereguliarus menstruacinis ciklas moterims; Jei injekuojamas – infekcijos rizika, apytakos problemos.
Perdozavimas Mirtys nuo heroino perdozavimo yra reliatyviai retos. Tačiau perdozavimo rizika išauga abstinencijos periodu arba kai heroinas maišomas su kitais narkotikais, tokiais kaip kokainas, barbitūratai, alkoholis.
Preparatas Metadonas
Poveikis Skausmą malšinantis vaistas, raminamasis
Preparato forma Tabletės, ampulės mikstūra
Terapinis naudojimas Aštrus skausmas ir opijatų poreikis
Vartojimo būdas Oraliniu keliu arba įšvirkšti susmulkintas tabletes, mikstūra arba ampulėmis
Priklausomybė Taip Nutraukimas Metadono poveikis tęsiasi iki 24 valandų, t.y. ilgiau negu heroino. Nutraukimo sindromas vystosi lėčiau, bet trunka ilgiau negu heroino. Gripo simptomai pasirodo po dviejų dienų po paskutinės dozės, maksimaliai nuo penkių iki šešių dienų ir išnyksta po 14 dienų. Nemiga gali tęstis ilgiau.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Vidurių užkietėjimas; Kvėpavimo sutrikimai; Nereguliarus menstruacinis ciklas moterims; Jei injekuojamas – infekcijos rizika, apytakos problemos.
Perdozavimas Mirtys nuo vienintelio metadono vartojimo yra palyginti retos. Tačiau perdozavimo rizika auga po abstinencijos periodo arba kai metadonas yra sumaišomas su kitais vaistais: barbitūratais arba alkoholiu.
Preparatas Buprenorfinas
Poveikis Skausmą malšinantis vaistas ir raminamasis/slopinamasis vaistas
Preparato forma Tabletės, ampulės
Terapinis naudojimas Vidutinio aštrumo skausmui slopinti
Vartojimo būdas Ištirpinamas burnoje, susmulkinamas ir įkvepiamas per nosi arba įšvirkščiamas
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Temgezino poveikis trunka maždaug 6 valandas. Nutraukimo simptomai prasideda ne greičiau kaip po dienos po paskutinės dozės. Nutraukimo simptomai pasireiškia krūtinės ląstos rigidiškumu, galvos skausmu, sausu raugėjimu ir gripo simptomais.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Vidurių užkietėjimas; Kvėpavimo sutrikimai; Nereguliarus menstruacinis ciklas moterims; Jei injekuojamas – infekcijos rizika, apytakos problemos.
Perdozavimas Perdozavimo rizika sąlyginai nedidelė.
STIMULIATORIAI
Dažniausiai vartojami stimuliatoriai yra amfetaminas ir kokainas. Kokainas gaunamas iš Kokos augalo lapų (Erythroxylum Coca). Šiuo metu Extazy naudojimas pasilinksminimo vietose tampa įprastu reiškiniu, ypač tarp jaunų žmonių. Šie narkotikai ypač populiarūs reivo vakarėliuose.
Vartojimas Stimuliatoriai gali būti geriami, įkvepiami per nosį arba injekuojami. Amfetamino sulfatas gali būti rūkomas, o kokainas kaitinamas ir giliai įkvepiamas. Extazy tabletės geriamos.
Poveikis Stimuliatoriai didina smegenų aktyvumą. Jie išplečia akių vyzdžius, didina širdies susitraukimų dažnį, ir kraujo spaudimą. Sąlygoja nemigą ir apetito praradimą. Kokainas yra stiprus vietinis anestetikas. Amfetaminas šia savybe nepasižymi. Mažos arba vidutinės stimuliatorių dozės sutrikdo mąstymą, vartotojams gali sąlygoti nuotaikos svyravimus. Didelės dozės gali sąlygoti psichozių atsiradimą, kurios gali būti panašios į paranoidinę šizofreniją. Stimuliatoriai gali sukelti haliucinacijas.
Priklausomybė Tolerancija amfetaminui vystosi greitai, ir reikia vartoti vis didesnes narkotiko dozes. Tolerancija kokainui yra mažesnė. Teigiama, kad priklausomybė stimuliatoriams yra daugiau psichologinė nei fizinė, nors neseni faktai liudija apie įmanomus ilgai trunkančius pakitimus nervų sistemoje. Nutraukimo sindromas pasireiškia alkio jutimu, nuovargiu, nereguliariais miego periodais, depresija. Kai kuriems asmenims depresija gali užsitęsti
Ilgalaikis vartojimas Užsitęsęs stimuliatorių vartojimas gali sąlygoti svorio netekimą, nemigą, išsekimą ir protinį sutrikimą, sunkią depresiją ir narkotikų sukeltą psichozę.
Perdozavimas Mirtis nuo perdozavimo dažniau pasitaiko nuo kokaino nei nuo amfetamino. Mirties priežastimi būna kvėpavimo nepakankamumas. Asmenims, turintiems padidėjusį kraujospūdį, ar kitą širdies patologiją, mirties rizika yra didesnė, nes vartojant stimuliatorius labai apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema.
Pavojus nėščiosioms Stimuliatoriai gali sukelti apsigimimus, anomalijas, persileidimus, priešlaikinį gimdymą ir gali sąlygoti mažesnį naujagimio svorį. Narkotiko vartojimas turėtų būti nutraukiamas nedelsiant, nes tai gresia rimtomis pasekmėmis naujagimiui. Kūdikiai, gimę stimuliatorius vartojančioms motinoms gali turėti abstinencijos požymių, kurie pasireiškia spiegiančiu verkimu, irzlumu ir pasikartojančiu čiaudėjimu
Preparatas Amfetamino sulfatas
Poveikis Stiprus stimuliatorius
Preparato forma Milteliai
Terapinis naudojimas Nėra
Vartojimo būdas Valgant, įkvepiant arba įšvirkšiant
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Tolerancija amfetamino sulfatui išsivysto greitai ir vartotojai gali padidinti dozę 50 kartų. Amfetamino sulfato poveikis tęsiasi nuo 3 iki 4 valandų. Nutraukimo sindromas skirstomas į 2 fazes - staigus "smūgis" arba reakcija, kuri trunka 2 arba 3 savaites ir pasižymi alkiu, dideliu nuovargiu ir ilgai besitęsiančiu neramiu miegu. Antroje fazėje, vartotojai tampa irzlūs ir prislėgti. Antroji fazė gali trukti savaites, kartais mėnesius.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Nuolatinis nuovargis; Nemiga; Svorio netekimas; Psichozės; Jei leidžiami – infekcijos pavojus, cirkuliacinės problemos.
Perdozavimas Mirtis nuo perdozavimo sąlyginai retos. Perdozavimo grėsmė padidėja jei amfetaminas vartojamas su kitais narkotikais: heroinu, barbitūratais ar alkoholiu.
Preparatas Kokaino hidrochloridas
Poveikis Stiprus stimuliatorius, vietinis anestetikas
Preparato forma Balti milteliai, smulkūs balti trupinėliai
Terapinis naudojimas Kaip vietinis anestetikas akims, ausims ir nosiai
Vartojimo būdas Uostomas, švirkščiamas, įkvepiamas pakaitinus
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Kokaino poveikis trunka nuo 15 iki 30 min. Pakaitinto ir įkvėpto kokaino (kreko) poveikis trunka tik 5-10 min. Nėra fizinio nutraukimo sindromo, tačiau po didelių dozių vartotojai patiria nuotaikos sutrikimus, jaučiasi ekstremaliai pavargę ir depresiški.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Nuolatinis nuovargis ir nemiga; Svorio netekimas; Padidėjęs kraujospūdis; Psichozė; Jei uostomas per nosį – nosies pertvaros prakiurimas; Jei švirkščiamas – infekcijos pavojus, cirkuliacinės problemos; Jei įkvepiamas – kvėpavimo sutrikimai, plaučių pakenkimas.
Perdozavimas Didelės dozės gali sukelti karščiavimą, ypatingą susijaudinimą, traukulius ir kvėpavimo sustojimą. Perdozavimo grėsmė padidėja jei kokainas yra maišomas su kitais narkotikais: heroinu, barbitūratais ar alkoholiu.
Preparatas Metilamfetaminas
Poveikis Stiprus ir ilgas stimuliavimas
Preparato forma Balti, geltoni, rausvi kristaliniai milteliai; skaidrus skystis; ampulės
Terapinis naudojimas Nėra
Vartojimo būdas Rūkomas leidžiamas
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Tolerancija metilamfetaminui išsivysto greitai. Poveikis trunka 3-4 valandas. Nutraukimo sindromas skiriamas į dvi fazes, kaip ir amfetamino sulfato. Pirmiausia nurimstama, pasireiškia nuovargis ir depresija. Antroje fazėje vartotojas gali tapti irzlus ir labai prislėgtas. Tokia būsena gali tęstis 3-4 savaites, retais atvejais trunka kelis mėnesius.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Svorio netekimas; Nemiga; Išsekimas; Paranoidinė psichozė; Depresija; Psichotinės būklės su regėjimo ir klausos haliucinacijomis.
Perdozavimas Perdozavimas nėra dažnas, bet perdozavus gali išsivystyti širdies ir/ar kvėpavimo nepakankamumas.
Preparatas 3,4 metilendioksimetamfetaminas (Extazy)
Poveikis Stimuliuojantis su lengvu psichodeliniu poveikiu. Galimas haliucinogeninis poveikis, ypač vartojant dideles dozes.
Preparato forma Baltos, kartais spalvotos tabletės su raidėmis, įvairiais ženklais, skaidrios arba spalvotos kapsulės, balti milteliai.
Terapinis naudojimas Nėra
Vartojimo būdas Geriamas
Priklausomybė Taip
Nutraukimas Tolerancija vystosi palaipsniui, bet ne taip greitai, kaip kokainui ar amfetaminui. Narkotikų poveikis prasideda po 20-60 minučių. Nėra nustatyta fizinio atpratimo simptomų, nors praėjus narkotikų poveikiui, gali atsirasti nuovargis, depresija ir nerimas. Po kelių dienų gali atsirasti “flashback“ai.
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Vartojant Extazy, atsiranda nerimas, panika ir nemiga, ypač tada, kai vartojama ilgai arba didelėmis dozėmis. Sumažėja atsparumas infekcijoms: peršalimui, gripui. Taip pat pastebimas gerklės skausmas. Kai kurioms moterims padidėja tikimybė susirgti genitalijų-šlapimtakių infekcijomis. Esant dideliam kraujo spaudimui, sergant glaukoma ir epilepsija, narkotikų vartojimas gali pabloginti būklę. Nustatyta, kad Extazy gali sukelti smegenų pakenkimą, susijusį su nuotaikos sutrikimais. Šis narkotikas padidina kūno temperatūrą ir sukelia dehidrataciją. Vartotojai turėtų rūpintis skysčių kiekio atstatymu ir reguliariai ilsėtis, kad išvengtų dehidratacijos ir perkaitimo. Priešingu atveju gali pakenkti organizmo termoreguliacijos sistemai.
Perdozavimas. Didžiojoje Britanijoje žinomi mirties atvejai dėl Extazy vartojimo. Mirtiną reakciją gali sukelti kraujo krešulių susidarymas plaučiuose. Be to, širdies smūgis ar dehidratacija taip pat gali tapti mirties priežastimi. Nustatyta, kad Extazy gali pakenkti kepenims. Tuomet pavojus perdozuoti žymiai padidėja. Vartojant Extazy, žmonės geria daug vandens, bandydami neutralizuoti narkotiko dehidratacinį poveikį, o tai gali sąlygoti hiponatremiją, nes vienas iš Extazy poveikių yra antidiuretinio hormono gamyba, kuris stabdo šlapimo išsiskyrimą. Gausus gėrimas sukelia skysčių kaupimąsi organizme, ypač smegenyse, kurios tinsta ir galų gale yra suspaudžiamos kaukolės viduje. Funkcijos yra negrįžtamai pažeidžiamos ir tai sukelia mirtį. 500mg dozė yra mirtina. Toks kiekis yra maždaug trijose Extazy tabletėse.
Pastabos Tokie narkotikai kaip amfetamino sulfatas, LSD, ketaminas, paracetamolis ir kt. pardavinėjami kapsulėmis ar tabletėmis kaip ir Eztazy. Pastaruoju metu prisidengiant Extazy pavadinimu pradėtas pardavinėti heroinas tabletėmis.
LAKIOSIOS MEDŽIAGOS
Įvairių lakiųjų medžiagų galima nusipirkti parduotuvėje. Šios medžiagos yra skirstomos į 4 grupes: -lipnios medžiagos ir klijai; -aerozoliai; -valymo ir riebalus šalinančios medžiagos; -mišri grupė, kuriai priklauso gesintuvai, žiebtuvėliai ir benzinas.
Naudojimas Garai, kylantys nuo lakiųjų medžiagų, paprastai yra įkvepiami tiesiai iš skardinių dėžučių ar iš polietileninių maišelių.
Poveikis Garai iš plaučių greitai patenka į smegenis, sukeldami centrinės nervų sistemos slopinimą. Poveikis panašus į apsvaigimą nuo alkoholio, atsiranda per 2-3 minutes. Kai kurie vartotojai patiria haliucinacijas. Jeigu uostymas tęsiamas, centrinės nervų sistemos slopinimas didėja. Sukeliami suvokimo ir raumenų koordinacijos sutrikimai. Galiausiai sukeliama koma. Apsvaigimas trunka 15-60 minučių. Vartotojai dažnai patiria lengvas pagirias kitą dieną po uostymo.
Priklausomybė Laikui bėgant, reikia vis didesnio kiekio, kad sukeltų tokį patį poveikį.
Nutraukimas Pasitaiko lengvų fizinės abstinencijos simptomų, pavyzdžiui, galvos skausmai. Psichologinė priklausomybė pasireiškia dažniau nei fizinė.
Ilgalaikis naudojimas Reguliarus lakiųjų medžiagų uostymas sukelia uostytojų bėrimą, atminties ir koncentracijos sutrikimus. Chroniškas vartojimas sukelia raumenų koordinacijos, regos ir kalbos sutrikimus, tačiau nutraukus vartojimą, šie požymiai atsistato. Ilgas vartojimas (10 metų ir daugiau) gali sukelti nuolatinį smegenų pakenkimą. Taip pat gali būti kepenų ir inkstų pakenkimo priežastimi.
Perdozavimas Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais būna daugiau kaip 100 mirčių, kurias sukelia lakiųjų medžiagų uostymas. Pagal amerikiečių duomenis, kas ketvirtas uostytojas numiršta pirmojo bandymo metu. Daugiau nei pusę mirčių sukelia įkvepiamos toksinės medžiagos. Likusiąją mirčių dalį sudaro nelaimingi atsitikimai: vėmalų įkvėpimas ar uždusimas, užsimovus plastikinį maišelį ant galvos.
Rizika nėštumo metu Lakios medžiagos praeina placentinį barjerą, bet informacijos apie šių medžiagų poveikį vaisiui yra mažai.
Grupė Lipnios medžiagos ir klijai
Produktai Kontaktinės lipniosios medžiagos, klijai, plastinė rišamoji medžiaga, gumos tirpikliai
Medžiagos Toluenas, N-heksanas, ksilenas, trichloretilenas
Poveikis Slopinantis
Naudojimas Paprastai uostoma iš polietileninių maišelių
Priklausomybė Yra, daugiausiai psichologinė
Atpratimas Tolerancija išsivysto per 3 mėnesius reguliariai uostant. Kartais pasitaiko fizinės abstinencijos simptomų, pavyzdžiui, galvos skausmai.
Ilgalaikis naudojimas Ilgai vartojant, gali atsirasti uostytojų bėrimas (paprastai apie burną ir nosį) ir išsivystyti atminties, intelekto ir koncentracijos sutrikimai. Dažniausiai funkcijos atsistato, nustojus uostyti tirpiklius. Toluenas gali sukelti grįžtamus centinės nervų sistemos pakenkimus. Tačiau yra atvejų, kai buvo pastebėtas smegenų kiekio sumažėjimas. N-heksanas sukelia regėjimo sutrikimus ir limbinės sistemos disfunkciją. Trichloretilenas susijęs su kepenų ir inkstų pakenkimais.
Grupė Aerozoliai
Produktai Kvepalai, dezodorantai, lakai, purškikliai musėms naikinti, skausmą mažinantys purškikliai, oro gaivikliai
Medžiagos Propanas, butanas, chloru prisotintas florokarbonatas
Poveikis Slopinantis
Naudojimas Lakiosios medžiagos yra uostomos tiesiai iš skardinių dėžučių ar įpurškiamos į plastikinį maišelį ir tuomet uostomos.
Priklausomybė Yra, daugiausiai psichologinė
Atpratimas Tolerancija išsivysto pakartotinai vartojant. Kartais pasitaiko fiziniai nutraukimo simptomai.
Perdozavimas Šaldantis aerozolių poveikis gerkloms gali sukelti tinimą ir žmogus gali uždusti. Pastebėta, kad butanas gali sąlygoti širdies nepakankamumą, sukeldamas staigią mirtį. Dėl šios priežasties, patariama, negąsdinti ir nepersekioti uostytojų, jei juos užklupote tą darant.
Grupė Valymo ir riebalus šalinančios medžiagos
Produktai Pramoniniai ir namų valikliai, riebalus šalinančios medžiagos, rašomosios mašinėlės koreguojantis skystis, nagų lako valiklis ir kt.
Medžiagos. 1,1,1-trichloretanas, tetrachloretilenas, metileno chloridas, anglies tetrachloridas, acetonas
Poveikis Slopinantis
Naudojimas Uostoma tiesiai iš buteliukų arba uostoma šių produktų prisigėrusi medžiaga
Priklausomybė Yra, daugiausiai psichologinė
Atpratimas Tolerancija išsivysto pakartotinai vartojant. Kartais pasitaiko fiziniai nutraukimo simptomai.
Ilgalaikis naudojimas Trichlor/tetrachloretanas ir tetrachloretilenas pažeidžia kepenis ir inkstus. Anglies tetrachloridas yra labai toksiškas ir pažeidžia kepenis bei smegenis.
Perdozavimas Ši tirpiklių grupė (ypatingai turintys 1,1,1-trichloretano) yra susijusi su maždaug 1/3 tirpiklių sukeltų mirčių.
Grupė Kuras ir kt. degimo produktai
Produktai Žiebtuvėlių kuras, benzinas, ugnies gesintuvai
Medžiagos Butanas, C6C9 angliavandenilis, benzolas, tetraetil-švinas, bromdichloro-fluoro metanas. Narkotikų poveikis Slopinamasis
Vartojimas Paprastai įkvepiamas tiesiog iš skardinės dėžutės
Priklausomybė Taip (iš esmės psichologinė)
Atpratimas Pakartotinai vartojant vystosi tolerancija.
Ilgalaikis naudojimas Panašus į ilgalaikį klijų naudojimą. Benzino uostymas susijęs su ilgalaikiu smegenų pakenkimu. Benzolas yra labai toksiškas ir gali slopinti kaulų čiulpų gamybą.
Perdozavimas Minėtos medžiagos gali sukelti mirtį dėl gerklų patinimo jas įkvėpus. Žiebtuvėlių dujos, dėl jų šaldančio poveiki, gali paskatinti skysčių skyrimąsi plaučiuose ir tuo pačiu mirtį kaip nuskendus.
Tipas Alkil Nitritai
Alkil Nitritai yra giminingi azoto suboksidams( linksminančioms dujoms)
Narkotikams priklauso Amil Nitritas ir Butil Nitritas
Vartojimas Alkil Nitritai yra naudojami daugiausia tarp vyrų homoseksualų, kurie uosto lakius garus, kad sustiprintų seksualinį susijaudinimą ir lytinį aktą. Tačiau, pasilinksminimui ir eksperimentavimui taip pat naudojama ir kitų jaunų žmonių.
Narkotikų poveikis Akil Nitritai plečia kraujagysles. Jie yra svarbiausia širdies kraujagyslių išsiplėtimo priežastis. To pasekoje krinta kraujospūdis, kurį lydi širdies ritmo padažnėjimas. Narkomaną užplūsta jausmų antplūdis, veržlumas, patiriama pakili nuotaika ir svaigulys. Veikimas įkvėpus beveik tik momentinis ir trunka nuo dviejų iki penkių minučių. Alkil Nitritai taip pat padidina lytinį sujaudinimą ir atpalaiduoja tiesiosios žarnos sfinkterius, palengvindami lytinį aktą per išangę.
Priklausomybė Tolerancija išsivysto per dvi, tris savaites jei vartojama kasdien. Nutraukus vartojimą gali pasireikšti abstinencijos simptomai. Ilgalaikis naudojimas Alkil Nitritai greitai išsiskiria iš kūno ir nepalieka rimtų ilgo vartojimo pasekmių sveikam žmogui. Tačiau, žmonės su širdies problemomis ir glaukoma turi riziką todėl, kad padidėja širdies-kraujagyslių sistemos apkrova.
Perdozavimo grėsmė Piktnaudžiavimas šia medžiaga gali sukelti deguonies trūkumą kraujyje Vartotojams išsivysto cianozė, kurios požymiai yra mėlyna odos ir lūpų spalva. Po to seka sunkus vėmimas, klinikinis šokas ir sąmonės praradimas. Mirtis ištinka kai nitritai nuryjami.
MIŠRIOS MEDŽIAGOS
Joms priklauso: • Anaboliniai Steroidai; • Gamahidroksibutiratas; • Vaistai be recepto; • Kiti vaistai.
Preparatas Anaboliniai Steroidai(Durabolinas, Stanozololis, Dianabolis, kt.)
Poveikis Didėja kūno svoris ir auga raumenys
Terapinis naudojimas Gali būti naudojamas anemijos, trombozių gydymui ir dažnai naudojamas raumenų stiprinimui pacientams, kurie ilgą laiką gulėjo lovoje.
Vartojimo būdas Tabletės, injekcijos, kapsulės
Priklausomybė Taip dažniausiai psichologinė
Nutraukimas Kai kurie steroidų vartotojai nustoję vartoti skundžiasi mieguistumu ir depresija
Ilgalaikio vartojimo pasekmės Sudėtinga apibrėžti ilgalaikio vartojimo pasekmes dėl daugybinių dozių ir preparatų derinių. Tačiau aišku, kad nuolatinis ir gausus vartojimas gali tapti nevaisingumo ar lytinio potrukio susilpnėjimo priežastimi. Priešingu atveju kai kurie vyrai gali tapti lytiškai agresyvūs. Moterims gali storėti balsas ir mažėti krūtys. Perdozavimas Gali būti aukšto kraujo spaudimo priežastimi. Kraštutiniu atveju gali pažeisti kepenis ir sukelti kepenų vėžį.
Vartojančiųjų narkotikus atpažinimas
Laiku pastebėti narkotikų vartojimą labai svarbu tiek medicinos profesionalams, teik tėvams, tiek specialių tarnybų darbuotojams. Specialistams, dirbantiems su jaunais žmonėmis, labai svarbu pastebėti jaunuolius, kurie gali turėti padėjusią narkotikų vartojimo riziką.
Atpažinimui yra svarbūs: • Fiziniai požymiai; • Elgesio požymiai; • Daiktų, susijusių su narkotikų vartojimu, buvimas; • Rizikos veiksnių analizė.
Fiziniai požymiai
Gali būti išskiriami priklausomai nuo narkotiko rūšies pvz: stimuliacija, haliucinacijos, slopinimas ar kt. Stimuliuojantys narkotikai( amfetaminai, butilnitratai, kokainas )gali sukelti :
• Pulso padažnėjimą (tachikardiją); • Kraujospūdžio padidėjimą; • Susijaudinimą (ažitaciją); • Rišlios kalbos sutrikimą arba ne kalbumą; • Vyzdžių išsiplėtimą; • Apetito sumažėjimą; • Nosies pertvaros sužalojimą (uostant narkotikus); • Burnos opas; • Nuovargį po vartojimo.
Extazy Extazy dažniausiai traktuojamas kaip haliucinogeninis stimuliatorius.
Poveikis: • Pakelia kūno temperatūrą; • Padidėja prakaitavimas; • Džiūsta burna; • Nekoordinuoti, trūkčiojantys judesiai; • Sukąsti žandikauliai; • Pirmą kartą pavartojus gali sukelti pykinimą; • Nuovargis po pavartojimo, nerimas, depresija, raumenų skausmas.
Haliucinogenai(LSD, haliucinogeniniai grybai)
Pasireiškiantys požymiai priklauso nuo patiriamų išgyvenimų. Poveikis: • Atsipalaidavimas; • Susijaudinimas (nerimas); • Vyzdžių išsiplėtimas; • Nekoordinuoti judesiai; • Neadekvati reakcija į aplinką.
Kanapės (marihuana)
Kanapių poveikis, priklausomai nuo suvartoto kiekio gali būti kaip depresanto ar švelnaus haliucinogeno.
Poveikis: • Noras juoktis; • Kalbumas; • Atsipalaidavimas; • Paraudusios akys; • Alkio jausmas.
Kuomet narkotikas rūkomas, jaučiamas jam charakteringas saldus kvapas.
Heroinas
Heroinas veikia kaip depresantas.
Poveikis: • Kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnio sulėtėjimas; • Nuslopinamas kosulio refleksas; • Kraujagyslių išsiplėtimas; • Odos niežulys; • Sloga; • Sumažėjusi kūno temperatūra; • Prakaitavimas;
Tirpikliai
Prie šios grupės priskiriamos ir butano dujos (žiebtuvėlių dujos) bei įvairūs aerozoliai.
Piktnaudžiavimo tirpikliais požymiai: • Intoksikacija; • Drabužių kvapas ir kvapas burnoje; • Jei naudojami klijai, paraudimas apie burną ir nosį; • Kosulys; • Dėmės ant rūbų, priklausomai nuo vartojamo tirpiklio.
Elgesio požymiai
Narkotikų naudojimas dažniausiai sąlygoja elgesio pakitimus. Elgesio pakitimai gali būti aiškiai matomi arba labai nežymūs ir gali būti visiškai nesusiję su narkotikų vartojimu.
Elgesio požymiai vartojant narkotikus:
• Narkotikų vartojimas slepiamas meluojant, išsisukinėjant, būdingas slapukaujantis elgesys; • Nepaaiškinamos netikėtų nebuvimų ir neištesėtų pažadų priežastys; • Dažniau ne namuose praleidžiamas laikas; • Draugų pasikeitimas (dažnai atsiranda vyresni draugai); • Prioritetų pasikeitimas (sumažėjęs domėjimasis mokykla bei savo išvaizdos priežiūrą, nesilankymas klubuose ar mėgiamose laisvalaikio praleidimo vietose); • Pastangos gauti pinigų narkotikams (pinigų taupymas, skolinimasis iš draugų ir giminių, savo turto pardavinėjimas, vogimas iš draugų ir namų, įsipainiojimas į nusikaltimus); • Neaiškūs skambučiai telefonu.
Kiti galimi požymiai:
• Žinojimas apie narkotikus ir apie galimybę jų gauti; • Teigiamas požiūris į narkotikus ir jų vartojimą; • Staigi nuotaikų kaita; • Nebuvimas mokykloje, universitete ar darbe po apsilankymų šokiuose; • Pablogėjęs mokslas mokykloje ar universitete.
Dažniausiai šie požymiai atsiranda tik žmonėm, kurie reguliariai vartoja narkotikus. Gali būti sunku pastebėti šiuos požymius žmonėse, kurie tik eksperimentuoja.
Daiktai naudojami vartojant narkotikus
Daiktai, kurių radimas gali leisti įtarti narkotikų vartojimą
• Maži buteliukai; • Popieriaus ritinėliai; • Žiebtuvėliai; • Degtukai; • Plastikiniai buteliai nupjautu dugnu; • Aerozoliai, butano dujos; • Cigarečių popierius; • Pačių narkotikų turėjimas.
Rizikos veiksnių analizė, nustatant narkotikų vartojimą
Narkotikų vartojimas koreliuoja su įvairiais ilgesiniais veiksniai. Todėl sprendžiant apie narkotikų vartojimo tikimybę, reikėtų atsižvelgti ir į šiuos veiksnius:
• Bendraamžių narkotikų vartojimą; • Netinkamą elgesį mokykloje; • Kitas netinkamo elgesio formas; • Pamokų praleidinėjimus; • Konfliktus su tėvais.
Dažnas alkoholio vartojimas (kartą per savaitę) ir kasdieninis rūkymas taip pat yra svarbūs veiksniai.
Pagalbos teikimas nelaimės atveju
Savalaikė ir kvalifikuotai suteikta pagalbą narkotikais apsinuodijusiam asmeniui gali išgelbėti jam gyvybę ar pagelbėti tą padaryti medikams profesionalams. Todėl reikėtų žinoti kaip elgtis ištikus nelaimei, kurios priežastis yra narkotikų vartojimas.
• Labai svarbu sužinoti, kokie narkotikai buvo vartojami, nes tai labai svarbu greitosios pagalbos komandai suteikiant pagalbą. • Jei žmogus vartojo narkotiką depresantą, pvz. tirpiklius, alkoholį, migdomuosius vaistus, skausmo malšintojus, jis atrodys mieguistas arba be sąmonės. • Jei žmogus yra mieguistas, svarbu bandyti išlaikyti jį budrų – jei įmanoma žmogus turėtų vaikščioti, reikia šnekėti su juo ir uždėti šaltą, drėgną rankšluostį ant užpakalinės kaklo pusės. • Jiems neturėtų būti leidžiama gerti ar valgyti, nes tai gali sukelti vėmimą ar uždusimą. • Jei žmogus yra be sąmonės, reikia jį paguldyti į atsigavimo pozą (žr. pav.), išvalyti kvėpavimo takus, jei jie užkimšti, atlaisvinti rūbus ir skubiai skambinti greitajai pagalbai. Reikia nuolatos sekti pulso bei kvėpavimo pakitimus. • Jei žmogus nustoja kvėpuoti, reikia pradėti gaivinimą burna į burną. Reikia pasilikti su žmogumi, kol atvažiuos greitosios pagalbos komanda ir suteikti medikams visą žinomą informaciją apie šį žmogų, taip pat ką žmogus suvartojo. Tai yra labai svarbu, nes tai gali išsaugoti jo ar jos gyvenimą. • Jei žmogus suvartojo stimuliatorių tokį kaip amfetaminas ar extazy, gali būti stebimas sujaudinimas. • Jei žmogus panikuoja reikia bandyti jį nuraminti. Labai svarbu, kad jis nusiramintų ir atsipalaiduotų. Reikia, kad giliai įkvėptų ir iškvėptų. Galima jam padėti garsiai skaičiuojant. Jei atsiranda hiperventiliacija – tai reiškia, kad žmogus negali kontroliuoti savo kvėpavimo – tuomet reikia įkvėpti ir iškvėpti naudojant popierinį maišelį – jei įmanoma (ne plastikinį maišelį).
Extazy pasekmės
Viena ypatinga pasekmė – perkaitimas, ypač po šokių klubuose, kur šilta ir bloga ventiliacija. Tokiose aplinkybėse labai svarbu, kad žmogus, kuris vartojo extazy atšaltų ir atstatytų skysčių kiekį. Reikia duoti gerti vandens – bet ne per daug ir ne per greitai – išvesti jį į šaltą vietą, atlaisvinti rūbus ir uždėti šaltą, drėgną rankšluostį ant užpakalinės kaklo pusės. Jei jis nustoja prakaituoti ir/ar krinta be sąmonės, reikia skubiai skambinti greitajai pagalbai. Reikia paguldyti jį į atsigavimo pozą ir vėsinti jį. • Jei jis nustoja kvėpuoti, reikia pradėti gaivinimą burna į burną ir tiksliai pasakyti greitosios pagalbos komandai, kas atsitiko ir ką šis žmogus suvartojo. • Jei žmogus vartojo haliucinogenus, tokius kaip LSD, kanapes ir extazy, jis gali tapti neramus, sujaudintas, jausti baimę. Jis gali elgtis neįprastai. • Labai svarbu žmogų nuraminti, pasakyti jam, kad jis bus prižiūrimas, kad jam nėra pavojaus, kad šios pasekmės yra narkotikų piktnaudžiavimo pasekmės ir kad šios pasekmės gretai praeis. • Žmogus, suteikiantis pagalbą, gali nuvesti nukentėjusį į ramią vietą, toliau nuo kitų žmonių, raminti jį. Reikia pasilikti su juo ir ramiai kalbėti. Tai gali užtrukti ilgą laiką priklausomai nuo narkotikų suvartojimo kiekio. • Jei vartojęs narkotikus žmogus nenusiramina, ar tampa isterišku, reikia nugabenti jį į ligoninę, reikia ramiai paaiškinti jam kas vyksta, - tai padės sumažinti jo paniką.
Ligoninėje
Jei reikėtų vykti į ligoninę, reikia ligoninės darbuotojams papasakoti, kas yra žinoma ar manoma, kad šis žmogus vartojo narkotikus. Ši informacija padės darbuotojams efektyviau nagrinėti esamą situaciją ir teikti pagalbą.
ŽALA , SUSIJUSI SU NARKOTIKŲ VARTOJIMU
Galima išskirti dvi su narkotikų vartojimu susijusias žalos rūšis: žala visuomenei – tai socialinė ir finansinė žalos bei žala individui .
Žala visuomenei Priklauso nuo narkotikų, kuriais piktnaudžiaujama rūšies bei vartojimo būdo. Žalos visuomenei pavyzdžiai:
• Vagystės; • Policijos išlaidos, teisinė sistema, kalėjimai, lygtiniai paleidimai, sveikatos ir asmens socialinės tarnybos; • Smurtas tarp vartojančiųjų narkotikus; • Skurdas mokykloje, darbe ar kitur; • Išmestos adatos, paliktos narkotikų vartojimo vietose; • ŽIV infekcijos plitimo rizika vartojant leidžiamus narkotikus;
Žala individui Žala individui gali apimti žalą sveikatai, socialinę ir asmeninę bei juridinę žalą.
Žala sveikatai Vertinant egzistuojančias narkotikų rūšis, sveikatos rizika arba žala priklauso nuo to: • Kiek buvo vartota narkotikų; • Narkotikų dozės dydžio; • Narkotikų vartojimo dažnio; • Galimų priemaišų narkotikuose; • Galimų įvairių narkotikų rūšių maišymų; • Asmens vartojančio narkotikus.
Kiekvienas individas to pačio narkotikų kiekio yra veikiamas skirtingai . Tai priklauso nuo vartotojo asmeninių savybių, narkotiko rūšies, vartojimo metodo ir vietos kur narkotikas yra vartojamas .
Asmeninės savybės:
• Fiziologija • Charakteris; • Fizinė ir psichinė sveikata; • Svoris; • Tolerancija narkotikams; • Lytis; • Šeimos istorija; • Pradedantysis ar reguliarus vartotojas; • Vartojimo metodas .
Narkotikų tipas pagal: • Vartojimo kiekį; • Stiprumą; • Farmakologiją – daugelis narkotikų yra su priemaišomis, pvz: ketaminas Extazy tabletėse.
Narkotikų vartojimo būdai:
• Leidžiami; • Rūkomi; • Geriami; • Uostomi;
Narkotikų vartojimo vietos: • Vartoja vienumoje; • Vakarėliai; • Klubai/diskotekos/k .t pasilinksminimo vietos; • Lauke; • Kompanijose su kitais.
Narkotikų sukeliama žala individo sveikatai dažniausiai pasireiškia šiais poveikiais:
• Atsitiktinis perdozavimas-fizinė žala, mirtis; • Ilgalaikis, besaikis vartojimas - fizinė ir psichologinė žala; • Ideosinkrazinė reakcija - fizinė ir psichologinė žala; • Pradedantiems vartoti - fizinė ir psichinė žala.
Sukeliama fizinė žala gali svyruoti nuo padidėjusio kraujospūdžio ar kolapso, iki mirties. Psichologinė žala t.p. gali svyruoti nuo nerimo jausmo iki ūmios psichozės ar ilgalaikės psichinės ligos.
Socialinė ir asmeninė žala
Visuomenės požiūris į narkomanus dažniausiai yra neigiamas. Tai sąlygoja žemesnę šių žmonių savivertę bei santykių su aplinkiniais sunkumus. Pvz.:
• Gali būti pasunkėti santykiai su draugais, šeima ir darbdaviu; • Narkotikų vartojimas gali grėsti daro praradimu, jei apie tai bus sužinota darbovietėje. Darbo netekimas gali grėsti ir dėl nuolatinių pravaikštų; • Dėl studijų praleidinėjimo gali nukentėti jų kokybė; • Pašalinimas iš mokyklos ar studijų institucijos gali sužlugdyti studijų planus; • Bloga reputacija gali apsunkinti gyvenimą ir net priversti išsikeldinti.
Juridinė žala Užsiimant nelegalia veikla, tokia kaip: kontroliuojamų narkotikų laikymas ir prekiavimas jais, asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Už tai gresia įkalinimas ar nuobaudos. O tai gali sąlygoti sunkumus įsidarbinant, gaunant vizą ir kt. |