Refinansuoti turimą paskolą verta tada, kai naujos sąlygos leidžia sumažinti bendrą likusią kredito kainą arba palengvinti įmokų mokėjimą. Paskolos refinansavimas – tai esamos paskolos padengimas nauja paskola. Finansinė nauda priklauso nuo palūkanų sumažėjimo, negrąžinto paskolos likučio, likusio termino ir refinansavimo išlaidų. Svarbu įvertinti ne tik naują palūkanų normą, bet ir visą ateityje mokėtiną sumą. Mažesnė mėnesio įmoka nebūtinai reiškia pigesnę paskolą, ypač jeigu pratęsiamas jos grąžinimo laikotarpis.
Kokiais atvejais verta refinansuoti paskolą?
Refinansavimo nauda priklauso nuo turimos paskolos sąlygų ir naujo kreditoriaus pasiūlymo. Jei svarstomas vartojimo paskolos refinansavimas, pradiniam rinkos įvertinimui galima palyginti paskolų refinansavimo pasiūlymus, tačiau prieš priimant sprendimą svarbu patikrinti individualias kreditoriaus sąlygas ir bendrą likusią kredito kainą. Dažniausiai refinansavimą verta svarstyti keturiose situacijose.
1. Galima gauti mažesnę palūkanų normą. Jei naujas kreditorius siūlo mažesnes palūkanas, gali sumažėti mėnesio įmoka ir per likusį laikotarpį sumokamų palūkanų suma. Kuo didesnis paskolos likutis ir kuo ilgiau ją dar reikės grąžinti, tuo didesnė gali būti net ir nedidelio palūkanų normos sumažėjimo nauda.
Būsto paskolų su kintamosiomis palūkanomis atveju svarbu atskirti banko maržą nuo kintamosios palūkanų dalies, pavyzdžiui, EURIBOR. Bendra palūkanų norma paprastai susideda iš šių dviejų dalių. EURIBOR sumažėjimas pagal esamą sutartį gali sumažinti įmokas ir be refinansavimo. Tuo tarpu mažesnė naujo kreditoriaus siūloma marža gali suteikti papildomos naudos.
2. Pagerėjo paskolos gavėjo finansinė padėtis. Nuo paskolos suteikimo galėjo padidėti pajamos, sumažėti kiti finansiniai įsipareigojimai ar pagerėti kredito istorija. Tokie pokyčiai gali lemti palankesnį kreditingumo vertinimą.
Būsto paskolos atveju reikšmingas ir sumažėjęs paskolos likučio santykis su įkeisto nekilnojamojo turto verte. Tai gali mažinti kreditoriaus vertinamą riziką ir sudaryti prielaidas geresniam pasiūlymui, tačiau mažesnė palūkanų norma nėra garantuojama.
3. Turimos kelios paskolos. Paskolų sujungimas leidžia kelis įsipareigojimus pakeisti viena nauja paskola. Taip gali būti paprasčiau planuoti mokėjimus, nes lieka viena mėnesio įmoka ir vienas grąžinimo grafikas.
Finansinis sutaupymas atsiranda tik tada, kai naujos paskolos bendra likusi kaina, įskaitant papildomus mokesčius, yra mažesnė už atskirai grąžinamų paskolų kainą. Vien mažesnis įmokų skaičius ar jų sujungimas tokios naudos neužtikrina.
4. Mėnesio įmokos tapo per didelės. Sumažėjus pajamoms arba padidėjus kitoms būtinoms išlaidoms, refinansavimas kartais leidžia sumažinti mėnesinį finansinį krūvį. Tai galima pasiekti gavus mažesnes palūkanas arba pailginus grąžinimo terminą.
Vis dėlto svarbu atskirti du tikslus: bendrą finansinį sutaupymą ir mėnesio įmokos sumažinimą. Ilgesnis terminas gali palengvinti kasdienį biudžeto planavimą, tačiau dažnai padidina bendrą sumokamų palūkanų sumą. Jeigu įmokų mokėjimas jau kelia sunkumų, verta įvertinti ir galimybę pakeisti esamos sutarties sąlygas.
Kaip apskaičiuoti, ar refinansavimas apsimokės?
Norint nustatyti, kada apsimoka refinansuoti paskolą, reikia palyginti visas išlaidas, kurios dar laukia pagal dabartinę sutartį, su išlaidomis pagal naują pasiūlymą. Jau anksčiau sumokėtos palūkanos nėra įtraukiamos į būsimą sutaupymą, nes refinansavimas jų nesugrąžins.
Pagal esamą mokėjimų grafiką nustatoma likusi mokėtina suma – negrąžinta paskolos dalis, būsimos palūkanos ir likę mokesčiai. Tuomet apskaičiuojamos visos naujos paskolos įmokos per siūlomą terminą. Prie jų pridedamos vienkartinės ir periodinės refinansavimo išlaidos: sutarties sudarymo, administravimo, turto vertinimo, įkeitimo ar kiti taikomi mokesčiai. Taip pat reikia įvertinti galimą kompensaciją už išankstinį paskolos grąžinimą.
Galimas sutaupymas = likusi mokėtina suma pagal dabartinę sutartį – (visos naujos paskolos įmokos + refinansavimo išlaidos).
Panagrinėkime iliustracinį pavyzdį. Paskolos likutis siekia 10 000 €, ją liko grąžinti per 36 mėnesius, o dabartinė metinė nominalioji palūkanų norma yra 12 %. Naujas kreditorius siūlo 9 % metines nominaliąsias palūkanas. Refinansavimo išlaidos sudaro 100 €, o paskola grąžinama anuiteto metodu, kai mokamos vienodo dydžio mėnesinės įmokos.
|
Rodiklis |
A. Dabartinė paskola |
B. Refinansavimas 36 mėn. |
C. Refinansavimas 60 mėn. |
|---|---|---|---|
|
Paskolos likutis |
10 000 € |
10 000 € |
10 000 € |
|
Metinė nominalioji palūkanų norma |
12 % |
9 % |
9 % |
|
Grąžinimo terminas |
36 mėn. |
36 mėn. |
60 mėn. |
|
Mėnesio įmoka |
332,14 € |
318,00 € |
207,58 € |
|
Visų likusių įmokų suma |
11 957,15 € |
11 447,90 € |
12 455,01 € |
|
Refinansavimo išlaidos |
0 € |
100 € |
100 € |
|
Bendra mokėtina suma su išlaidomis |
11 957,15 € |
11 547,90 € |
12 555,01 € |
|
Skirtumas, palyginti su dabartine paskola |
– |
Sutaupoma 409,25 € |
Papildomai sumokama 597,86 € |
Lentelė parodo esminį refinansavimo skirtumą. Sumažinus palūkanų normą nuo 12 % iki 9 % ir išlaikius 36 mėnesių terminą, galima sutaupyti apie 409,25 €. Tačiau pailginus grąžinimą iki 60 mėnesių, mėnesio įmoka sumažėja iki maždaug 207,58 €, o bendra mokėtina suma išauga maždaug 597,86 €.
Tai iliustracinis skaičiavimas, kuriame laikoma, kad palūkanų normos nekinta, nėra kitų mokesčių, o 100 € refinansavimo mokestis sumokamas atskirai. Įmokos pateiktos suapvalintos, todėl jų sandauga iš mėnesių skaičiaus gali nežymiai skirtis nuo bendros sumos. Pavyzdys nėra konkretaus kreditoriaus pasiūlymas.
Lyginant paskolų pasiūlymus svarbi ir bendros kredito kainos metinė norma. Vartojimo kreditams vartojamas BVKKMN rodiklis, parodantis bendrą kredito kainą metine procentine išraiška, įskaitant palūkanas ir nustatytus mokesčius. Būsto kreditų pasiūlymuose naudojamas BKKMN rodiklis. Vis dėlto skirtingos trukmės paskoloms vien metinio rodiklio nepakanka – būtina palyginti ir bendrą likusią mokėtiną sumą. Skirtingų vartojimo paskolų davėjų viešai nurodomas sąlygas taip pat galima palyginti Lendly.lt platformoje, tačiau prieš priimant sprendimą būtina įvertinti individualų kreditoriaus pasiūlymą.
Kuo skiriasi būsto ir vartojimo paskolos refinansavimas?
Būsto ir vartojimo paskolų refinansavimui Lietuvoje taikomos skirtingos taisyklės. Nuo paskolos rūšies priklauso išankstinio grąžinimo sąlygos, galimi papildomi mokesčiai ir refinansavimo proceso išlaidos.
Būsto paskolos refinansavimas
Lietuvoje nuo 2025 m. vasario 1 d. galioja supaprastinta būsto paskolų refinansavimo tvarka, leidžianti tam tikromis sąlygomis pakeisti kredito davėją patiriant mažiau išlaidų.
Ši tvarka taikoma, kai nesikeičia paskolos likutis, įkeičiamas tas pats nekilnojamasis turtas, neilgėja paskolos grąžinimo terminas, o kreipimosi dieną nėra pradelstų įmokų ar kitų įsiskolinimų pagal pradinę kredito sutartį.
Supaprastinto refinansavimo atveju naujas kredito davėjas padengia nustatytas notaro, hipotekos registravimo ir kitas su procesu susijusias išlaidas. Jis taip pat negali taikyti sutarties sudarymo ar administravimo mokesčių. Jeigu naujas kreditorius reikalauja nepriklausomo turto vertinimo ir su juo sudaroma sutartis, vertinimo išlaidos kompensuojamos. Todėl vartotojui toks refinansavimas iš esmės nekainuoja.
Tačiau galimos išimtys. Refinansuojant paskolą su fiksuotąja palūkanų norma gali tekti mokėti kompensaciją už išankstinį grąžinimą. Papildomų išlaidų gali atsirasti naudojantis mokamomis kredito tarpininko paslaugomis arba užsakius turto vertinimą kreditoriui, su kuriuo vėliau nesudaroma sutartis.
Supaprastinta tvarka paprastai galima pasinaudoti ne dažniau kaip kartą per dvejus metus. Net ir atitinkant visas sąlygas, naujas kredito davėjas vertina paskolos gavėjo kreditingumą ir neprivalo suteikti refinansavimo pasiūlymo.
Vartojimo paskolos refinansavimas
Vartojimo paskolų refinansavimui netaikoma būsto kreditams numatyta supaprastinta tvarka. Todėl vertinant naują pasiūlymą ypač svarbūs sutarties sudarymo, administravimo ir kiti mokesčiai bei bendra kredito kaina.
Vartojimo paskolos refinansavimas gali būti naudingas, jei naujos palūkanos ir kitos sąlygos leidžia sumažinti likusius mokėjimus. Tačiau sutaupymą gali sumažinti išankstinio paskolos grąžinimo kompensacija.
Pagal Lietuvos banko pateikiamą informaciją tokia kompensacija gali būti taikoma, kai vartojimo kreditui nustatyta fiksuotoji palūkanų norma ir per 12 mėnesių anksčiau termino grąžinama suma viršija 2 320 €. Jei iki sutarties pabaigos liko daugiau kaip vieni metai, kompensacija negali viršyti 1 % anksčiau grąžinamos sumos. Kitais atvejais taikoma ne didesnė kaip 0,5 % riba.
Kai vartojimo paskolos palūkanų norma kintamoji, tokia kompensacija netaikoma. Šios ribos nėra automatiškai taikomi mokesčiai visoms paskoloms – būtina įvertinti konkrečios sutarties sąlygas ir teisės aktuose nustatytas išimtis.
Kada refinansuoti paskolos neapsimoka?
Net ir gavus mažesnių palūkanų pasiūlymą refinansavimas gali nesuteikti finansinės naudos. Dažniausiai tam įtakos turi šios aplinkybės:
-
Likęs trumpas grąžinimo terminas ir nedidelis paskolos likutis. Kai liko sumokėti nedaug įmokų, būsimų palūkanų suma gali būti nedidelė, todėl net sumažinus palūkanų normą sutaupymas gali būti ribotas.
-
Papildomos išlaidos panaikina naudą. Sutarties sudarymo, turto vertinimo, administravimo ar išankstinio grąžinimo mokesčiai gali prilygti sutaupytoms palūkanoms arba jas viršyti.
-
Gerokai pailginamas grąžinimo laikotarpis. Mažesnė palūkanų norma ne visada kompensuoja papildomas palūkanas, mokamas dėl ilgesnio paskolos termino.
-
Dabartinės sąlygos yra palankesnės. Jeigu esamos paskolos palūkanos, mokesčiai ir kitos sutarties nuostatos yra geresnės arba naujas pasiūlymas suteikia tik menką naudą, kreditoriaus keitimas gali būti netikslingas.
-
Pablogėjo kreditingumas arba atsirado papildomų reikalavimų. Mažesnės pajamos, padidėję įsipareigojimai ar kreditoriaus reikalaujamos papildomos paslaugos gali lemti brangesnį refinansavimą.
Svarbu palyginti ir palūkanų rūšį. Fiksuotosios palūkanos užtikrina nustatytą normą sutartam laikotarpiui, o kintamosios periodiškai perskaičiuojamos pagal sutartyje numatytą rodiklį. Todėl mažesnė pradinė kintamųjų palūkanų norma nebūtinai reiškia mažesnes būsimas išlaidas, palyginti su fiksuotųjų palūkanų pasiūlymu.
Trumpas likęs terminas savaime nereiškia, kad refinansavimas niekada neapsimoka. Sprendimą lemia konkreti paskolos likučio suma, terminas, naujos sutarties sąlygos ir visos papildomos išlaidos.
Kada geriau persitarti su esamu kreditoriumi, o ne refinansuoti paskolą?
Norint mokėti mažesnes palūkanas, ne visada būtina keisti kreditorių. Dabartinis bankas ar kitas kredito davėjas gali sutikti pakeisti paskolos sutarties sąlygas – sumažinti maržą, pakeisti palūkanų nustatymo tvarką arba pasiūlyti kitą mokėjimo grafiką.
Toks persitarimas gali būti naudingesnis, jei pasiekiamas panašus palūkanų sumažėjimas, tačiau nereikia sudaryti naujos kredito sutarties ir patirti su refinansavimu susijusių išlaidų. Vis dėlto esamas kreditorius už įprastą sutarties pakeitimą taip pat gali taikyti mokesčius, todėl jų dydis svarbus vertinant bendrą naudą.
Būsto paskolų atveju aktuali ir supaprastinto refinansavimo tvarka. Jeigu, pradėjus šį procesą kreipiantis į naują kreditorių, dabartinis kredito davėjas pateikia pasiūlymą nemokamai pagerinti sutarties sąlygas ir paskolos gavėjas jį priima, supaprastintu refinansavimu vėl galima pasinaudoti ne anksčiau kaip po dvejų metų. Tačiau įprastas sutarties pakeitimas, dėl kurio susitariama nepradėjus supaprastinto refinansavimo proceso, savaime nėra šiame reguliavime numatytas persitarimas.
Lyginant persitarimo ir refinansavimo pasiūlymus svarbu vertinti vienodą laikotarpį, bendrą likusią mokėtiną sumą, papildomus mokesčius ir palūkanų nustatymo sąlygas. Naudingiausias sprendimas nebūtinai yra tas, kuriame nurodyta mažiausia palūkanų norma – svarbiau, kiek paskola iš viso kainuos nuo sutarties pakeitimo ar refinansavimo dienos ir kokius įsipareigojimus reikės prisiimti.









